 |
 |
NAUJI DUOMENYS RODO, KAD EUROPA DARO PAŽANGĄ INSULTO GYDYMO SRITYJE, TAČIAU TEBĖRA DIDELIŲ SKIRTUMŲ
2023 m. insulto paslaugų stebėjimo duomenys rodo pažangą insulto gydymo strategijoje ir gydymo prieinamume, tačiau tebėra didelių skirtumų, kuriems reikia dėmesio.
Šiandien paskelbti nauji duomenys iš Europos insulto veiksmų plano 2023 m. insulto paslaugų stebėjimo sistemos rodo, kad insulto priežiūros srityje visoje Europoje padaryta pažangi pažanga, tačiau taip pat pabrėžiami rimti skirtumai, kuriuos reikia mažinti.
Į naujausią duomenų rinkinį įtraukti 47 šalių duomenys. Rezultatai rodo, kad pagerėjo nacionalinės strategijos formavimasis, ūminio gydymo prieinamumas ir insulto prevencija. Lietuva, Švedija, Nyderlandai ir Vokietija yra tarp šalių, kurios per pastaruosius metus pradėjo arba išplėtė nacionalines prevencijos priemones, ir jų skaičius iš viso siekia 23. Tačiau pernelyg daug insulto ištiktų žmonių vis dar susiduria su dideliais sunkumais norėdami gauti reikiamą gydymą, reabilitaciją ir priežiūrą po insulto.
Geresnė, bet pernelyg lėta prieiga prie ūminio gydymo
Reperfuiznio gydymo prieinamumas sergant ūminių išeminiu insultu gerėja, tačiau nevienodai. Vidutiniškai tik 15,4% pacientų buvo atlikta intraveninė trombolizė, o mechaninė trombektomija – 5,9%. Septynios šalys pasiekė Europos lyginį rodiklį, pagal kurį trombolizė turi būti skiriama mažiausiai 20% pacientų, o 19 šalių pasiekė tikslą, kad trombektomija būtų atliekama daugiau nei 7,5 % pacientų. Lietuvoje intraveninės trombolizės dažnis siekia 14%, o mechanin4s trombektomijos – 9,3%. Tačiau gydymo vėlavimas tebėra didelė problema. Tik septynios šalys sugebėjo pasiekti rekomenduojamą „nuo durų iki kirkšnies“ laiką – laiką nuo atvykimo į ligoninę iki trombektomijos pradžios – 60 minučių ar mažiau. 12 šalių šis vėlavimas buvo ilgesnis nei 90 minučių, o tai sumažino geros reabilitacijos galimybes.
Nuolatiniai iššūkiai insulto skyrių priežiūroje, reabilitacijoje ir tolesnėje priežiūroje
Nepaisant tam tikros pažangos, insulto paslaugų organizavimas ir kokybės stebėsena daugelyje sričių vis dar yra nepakankami. Tikslas, kad bent 90% insulto pacientų būtų gydoma specializuotuose insulto skyriuose, pasiektas tik devyniose šalyse. Tik 22 šalys stebi insulto skyrių priežiūros kokybę. Dar labiau nerimą kelia reabilitacija po išrašymo iš ligoninės. Tik 11 šalių yra įdiegusios reabilitacijos paslaugų kokybės stebėjimo sistemas. Ankstyva reabilitacija yra prieinama 22 šalių insulto skyriuose. Tačiau labai nedaug pažangos pasiekta užtikrinant pacientų priežiūros plano sudarymo ir jo kokybės priežiūros po stacionarionio gydymo. Tik 11 šalių praneša, kad bent 90 % pacientų gauna tolesnę priežiūrą, o tik keturios šalys teikia struktūrizuotą tolesnę priežiūrą, atitinkančią pripažintus standartus.
Gyvenimas po insulto: parama tebėra ribota
Tik 13 šalių praneša turinčios specialią nacionalinę programą gyvenimui po insulto. Nors daugelis programų apima svarbius reabilitacijos aspektus, parama teikiama nevienodai. Dvylika šalių į savo programas įtraukė nuolatinę sveikatos priežiūrą, o 10 šalių daugiausia dėmesio skiria emociniam prisitaikymui ir psichinei gerovei. Vienuolika šalių teikia paramą kasdieninei veiklai ir praktiniams uždaviniams spręsti, o tiek pat šalių teikia informaciją ir konsultacijas tiek insulto ištiktiems asmenims, tiek jų globėjams.
Raginimas imtis veiksmų: mažinti atotrūkį tarp potencialo ir praktikos
„2023 m. insulto paslaugų stebėjimo duomenys rodo, kad nors kai kuriose srityse, ypač nacionalinėje strategijoje ir skubaus gydymo prieinamume, pastebimas teigiamas pokytis, vis dar yra didelių trūkumų insulto priežiūros organizavimo, teikimo ir lygybės srityse“, – sakė Europos insulto veiksmų plano pirmininkė profesorė Hanne Christensen. „Nėra vietos pasitenkinimui savimi. Šalys turi atsižvelgti į šias įžvalgas ir imtis ryžtingų veiksmų, kad duomenų rinkimas ir insulto priežiūra atitiktų standartus, kuriuos nusipelno kiekvienas insulto ištiktas žmogus.”
Arlene Wilkie, Europos insulto aljanso (SAFE) generalinė direktorė, pridūrė: “Nepriimtina, kad 2023 m. vis dar matome tokius didelius skirtumus prieigos prie insulto skyrių priežiūros, ankstyvosios reabilitacijos ir paramos po insulto srityse. Insultą patyrę žmonės turi gauti holistinę ir nuolatinę priežiūrą. Raginame visas nacionalines vyriausybes ir politikos formuotojus geriau teikti būtinas paslaugas visiems insultą patyrisiems žmonėms.”
Europos insulto organizacijos (ESO) prezidentė profesorė Simona Sacco pabrėžė: ‚Europos insulto veiksmų planas suteikia šalims pagrindą, kurio joms reikia norint sumažinti atotrūkį tarp siekių ir rezultatų. Šie duomenys yra tiek gairės, tiek iššūkis – dirbti protingiau, greičiau ir teisingiau.‘
Apie SAP-E ir insulto paslaugų stebėjimo sistemą
2018 m. pradėtas įgyvendinti Europos insulto veiksmų planas (SAP-E) yra strateginis planas, kuriuo siekiama iki 2030 m. pagerinti insulto prevenciją, priežiūrą ir paramą po insulto. Insulto paslaugų stebėjimo sistema (SST) sukurta kaip stebėjimo priemonė, skirta vertinti Europos pažangą siekiant SAP-E tikslų, ir teikia vertingą informaciją nacionaliniams suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų skatinti tobulėjimą.
Europoje kasmet įvyksta daugiau nei 1,1 mln. insulto atvejų, dėl kurių miršta beveik 460 000 žmonių. Beveik 10 mln. žmonių gyvena su ilgalaikiais insulto padariniais. Ekonominė našta yra milžiniška – 2017 m. ji siekė 60 mlrd. eurų – ir, jei nebus imtasi skubių reformų, iki 2040 m. turėtų išaugti iki 86 mlrd. eurų.
SST tebėra svarbi priemonė pažangai stebėti ir trūkumams atskleisti. Tai raginimas imtis veiksmų, diegti inovacijas ir investuoti, kad kiekvienas insulto ištiktas žmogus Europoje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, turėtų galimybę gauti kokybišką, savalaikę ir lygiateisę pagalbą.