 |
 |
NAUJI DUOMENYS RODO, KAD EUROPA DARO PAŽANGĄ INSULTO GYDYMO SRITYJE, TAČIAU TEBĖRA DIDELIŲ SKIRTUMŲ
2023 m. insulto paslaugų stebėjimo duomenys rodo pažangą insulto gydymo strategijoje ir gydymo prieinamume, tačiau tebėra didelių skirtumų, kuriems reikia dėmesio.
Šiandien paskelbti nauji duomenys iš Europos insulto veiksmų plano 2023 m. insulto paslaugų stebėjimo sistemos rodo, kad insulto priežiūros srityje visoje Europoje padaryta pažangi pažanga, tačiau taip pat pabrėžiami rimti skirtumai, kuriuos reikia mažinti.
Į naujausią duomenų rinkinį įtraukti 47 šalių duomenys. Rezultatai rodo, kad pagerėjo nacionalinės strategijos formavimasis, ūminio gydymo prieinamumas ir insulto prevencija. Lietuva, Švedija, Nyderlandai ir Vokietija yra tarp šalių, kurios per pastaruosius metus pradėjo arba išplėtė nacionalines prevencijos priemones, ir jų skaičius iš viso siekia 23. Tačiau pernelyg daug insulto ištiktų žmonių vis dar susiduria su dideliais sunkumais norėdami gauti reikiamą gydymą, reabilitaciją ir priežiūrą po insulto.
Geresnė, bet pernelyg lėta prieiga prie ūminio gydymo
Reperfuiznio gydymo prieinamumas sergant ūminių išeminiu insultu gerėja, tačiau nevienodai. Vidutiniškai tik 15,4% pacientų buvo atlikta intraveninė trombolizė, o mechaninė trombektomija – 5,9%. Septynios šalys pasiekė Europos lyginį rodiklį, pagal kurį trombolizė turi būti skiriama mažiausiai 20% pacientų, o 19 šalių pasiekė tikslą, kad trombektomija būtų atliekama daugiau nei 7,5 % pacientų. Lietuvoje intraveninės trombolizės dažnis siekia 14%, o mechanin4s trombektomijos – 9,3%. Tačiau gydymo vėlavimas tebėra didelė problema. Tik septynios šalys sugebėjo pasiekti rekomenduojamą „nuo durų iki kirkšnies“ laiką – laiką nuo atvykimo į ligoninę iki trombektomijos pradžios – 60 minučių ar mažiau. 12 šalių šis vėlavimas buvo ilgesnis nei 90 minučių, o tai sumažino geros reabilitacijos galimybes.
Nuolatiniai iššūkiai insulto skyrių priežiūroje, reabilitacijoje ir tolesnėje priežiūroje
Nepaisant tam tikros pažangos, insulto paslaugų organizavimas ir kokybės stebėsena daugelyje sričių vis dar yra nepakankami. Tikslas, kad bent 90% insulto pacientų būtų gydoma specializuotuose insulto skyriuose, pasiektas tik devyniose šalyse. Tik 22 šalys stebi insulto skyrių priežiūros kokybę. Dar labiau nerimą kelia reabilitacija po išrašymo iš ligoninės. Tik 11 šalių yra įdiegusios reabilitacijos paslaugų kokybės stebėjimo sistemas. Ankstyva reabilitacija yra prieinama 22 šalių insulto skyriuose. Tačiau labai nedaug pažangos pasiekta užtikrinant pacientų priežiūros plano sudarymo ir jo kokybės priežiūros po stacionarionio gydymo. Tik 11 šalių praneša, kad bent 90 % pacientų gauna tolesnę priežiūrą, o tik keturios šalys teikia struktūrizuotą tolesnę priežiūrą, atitinkančią pripažintus standartus.
Gyvenimas po insulto: parama tebėra ribota
Tik 13 šalių praneša turinčios specialią nacionalinę programą gyvenimui po insulto. Nors daugelis programų apima svarbius reabilitacijos aspektus, parama teikiama nevienodai. Dvylika šalių į savo programas įtraukė nuolatinę sveikatos priežiūrą, o 10 šalių daugiausia dėmesio skiria emociniam prisitaikymui ir psichinei gerovei. Vienuolika šalių teikia paramą kasdieninei veiklai ir praktiniams uždaviniams spręsti, o tiek pat šalių teikia informaciją ir konsultacijas tiek insulto ištiktiems asmenims, tiek jų globėjams.
Raginimas imtis veiksmų: mažinti atotrūkį tarp potencialo ir praktikos
„2023 m. insulto paslaugų stebėjimo duomenys rodo, kad nors kai kuriose srityse, ypač nacionalinėje strategijoje ir skubaus gydymo prieinamume, pastebimas teigiamas pokytis, vis dar yra didelių trūkumų insulto priežiūros organizavimo, teikimo ir lygybės srityse“, – sakė Europos insulto veiksmų plano pirmininkė profesorė Hanne Christensen. „Nėra vietos pasitenkinimui savimi. Šalys turi atsižvelgti į šias įžvalgas ir imtis ryžtingų veiksmų, kad duomenų rinkimas ir insulto priežiūra atitiktų standartus, kuriuos nusipelno kiekvienas insulto ištiktas žmogus.”
Arlene Wilkie, Europos insulto aljanso (SAFE) generalinė direktorė, pridūrė: “Nepriimtina, kad 2023 m. vis dar matome tokius didelius skirtumus prieigos prie insulto skyrių priežiūros, ankstyvosios reabilitacijos ir paramos po insulto srityse. Insultą patyrę žmonės turi gauti holistinę ir nuolatinę priežiūrą. Raginame visas nacionalines vyriausybes ir politikos formuotojus geriau teikti būtinas paslaugas visiems insultą patyrisiems žmonėms.”
Europos insulto organizacijos (ESO) prezidentė profesorė Simona Sacco pabrėžė: ‚Europos insulto veiksmų planas suteikia šalims pagrindą, kurio joms reikia norint sumažinti atotrūkį tarp siekių ir rezultatų. Šie duomenys yra tiek gairės, tiek iššūkis – dirbti protingiau, greičiau ir teisingiau.‘
Apie SAP-E ir insulto paslaugų stebėjimo sistemą
2018 m. pradėtas įgyvendinti Europos insulto veiksmų planas (SAP-E) yra strateginis planas, kuriuo siekiama iki 2030 m. pagerinti insulto prevenciją, priežiūrą ir paramą po insulto. Insulto paslaugų stebėjimo sistema (SST) sukurta kaip stebėjimo priemonė, skirta vertinti Europos pažangą siekiant SAP-E tikslų, ir teikia vertingą informaciją nacionaliniams suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų skatinti tobulėjimą.
Europoje kasmet įvyksta daugiau nei 1,1 mln. insulto atvejų, dėl kurių miršta beveik 460 000 žmonių. Beveik 10 mln. žmonių gyvena su ilgalaikiais insulto padariniais. Ekonominė našta yra milžiniška – 2017 m. ji siekė 60 mlrd. eurų – ir, jei nebus imtasi skubių reformų, iki 2040 m. turėtų išaugti iki 86 mlrd. eurų.
SST tebėra svarbi priemonė pažangai stebėti ir trūkumams atskleisti. Tai raginimas imtis veiksmų, diegti inovacijas ir investuoti, kad kiekvienas insulto ištiktas žmogus Europoje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, turėtų galimybę gauti kokybišką, savalaikę ir lygiateisę pagalbą.
Vadovaujant Prof. Robertui Mikulikui (CZ) ir prof. Natanui Bornšteinui (IL), insulto priežiūros kokybės įgyvendinimo tyrimų tinklas (IRENE COST Action) pastaruosius 4,5 metų siekė ženkliai pagerinti insulto priežiūros kokybės stebėseną Europoje.
IRENE COST Action metu Rytų Europos šalys dalyvės kūrė savo atskiras nacionalines insulto priežiūros kokybės stebėsenos strategijas. IRENE taip pat padėjo sukurti tarptautinį tinklą, kurį sudaro daugiau kaip 188 ekspertai iš 30 Europos ir kaimyninių šalių. Šis tinklas tapo dalijimosi žiniomis, bendradarbiavimo ir inovacijų insulto priežiūros stebėsenos ir gerinimo srityje centru.
IRENE veiksmingai bendradarbiavo su įvairiomis pasaulinėmis organizacijomis, tokiomis kaip Europos insulto organizacija ar ANGELS iniciatyva, ir padėjo įgyvendinti insulto veiksmų planą Europoje. Bendradarbiavimas užtikrintas per keturis svarbius metinius susitikimus Moldovoje, Armėnijoje, Čekijoje ir Kroatijoje, kurių pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į insulto priežiūros kokybės gerinimą.
Be to, IRENE surengė 23 mokslines misijas, kuriose dalyvavo jaunieji mokslininkai, daugiausia iš Rytų Europos. Šios misijos padėjo jiems įgyti naujų įgūdžių, įsisavinti naujų metodikų insulto gydymo srityje ir paskatino bendradarbiavimą tarp Europos institucijų. Pripažįstant išskirtinį mokslininkų indėlį, aštuoniems asmenims iš Lenkijos, Čekijos, Kroatijos, Estijos ir Graikijos buvo suteikta galimybė pristatyti savo mokslinius tyrimus tarptautiniuose forumuose.
Buvo parengta daug mokymo programų, kuriose nagrinėtos tokios svarbios temos, kaip bendravimas mokslo klausimais, duomenų vizualizavimas sveikatos priežiūros srityje ir praktiniai įgūdžiai, pavyzdžiui, disfagijos patikra. Pabrėžiant reabilitacijos svarbą, kelios iniciatyvos buvo nukreiptos į priežiūros po insulto gerinimą, ypač tuose regionuose, kur tokia praktika dar tik formuojasi.
Nors IRENE COST Action formaliai jau baigėsi, geriausios insulto priežiūros ir stebėsenos siekiama toliau.
Insulto priežiūros kokybės įgyvendinimo tyrimų tinklą IRENE, Nr. CA18118, parėmė COST Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programa.
2021 m. gegužės 11 d., minint Europos supratimo apie insultą dieną, paskelbta veiksmų dėl insulto deklaracija, skirta kovoti su viena pagrindinių mirties ir negalios priežasčių Europoje.
Europos insulto organizacija (ESO) ir Insulto aljansas Europai (SAFE) ragina visų Europos šalių sveikatos apsaugos ministerijas pasirašyti Veiklos deklaraciją dėl Europos insulto veiksmų plano.
Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto direktorius, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėjas prof. dr. Dalius Jatužis sako: „Mes prašome mūsų šalies valdžios atstovų paremti šią iniciatyvą ir kartu su kitomis Europos šalimis parodyti savo įsipareigojimą gerinti insulto profilaktikos, gydymo, palaikymo ir priežiūros paslaugų kokybę Lietuvos gyventojams. Tikimės, kad Lietuva taip pat pasirašys deklaraciją dėl Europos insulto veiksmų plano ir prisidės prie kovos su insultu visoje Europoje.“
Paskaičiuota, kad Europos Sąjungoje daugiau nei milijonas žmonių yra patyrę insultą, iš jų 460 000 mirė dėl šios ligos, o beveik 10 milijonų žmonių gyvena jausdami sunkias insulto pasekmes. Manoma, kad kitoje kartoje insultą patyrusių žmonių skaičius išaugs 26 proc. Dėl insulto sveikatos apsaugos biudžetas ir visuomenė patiria dideles finansines išlaidas. Neseniai buvo įvertinta, kad su insultu susijusios išlaidos Europos Sąjungoje siekia 60 mlrd. eurų ir prognozuojama, kad iki 2040 m. jos padidės iki 86 mlrd. eurų, t.y., 44 procentais.
Arlene Wilkie, SAFE generalinė direktorė sako: „Insultas yra didžiausia suaugusiųjų negalios priežastis Europoje, paveikianti visus gyvenimo aspektus – ekonominį, socialinį, medicininį, taip pat fizinę ir psichinę sveikatą. Reikia nedelsiant atkreipti dėmesį į tai ir užtikrinti, kad insulto priežiūros sutrikimai dėl COVID-19 netaptų pandemijos sukelta sveikatos priežiūros krize.
Insulto poveikį galima sumažinti tinkamai investuojant ir organizuojant profilaktikos, gydymo, palaikymo ir priežiūros paslaugas. Siekdami koordinuotai mažinti insulto naštą Europoje, ESO ir SAFE, atstovaujantys insulto ekspertams ir pacientams iš įvairių Europos šalių, 2018 m. parengė Europos insulto veiksmų planą (SAP-E).
ESO prezidentas prof. Martin Dichgans priduria: „Mums reikalingas vieningas požiūris į insulto gydymą ir valdymą, kad būtų panaikinta insulto priežiūros nelygybė Europos šalyse, kurią dar labiau pablogino koronaviruso pandemija. Insulto veiksmų planas Europai padės mums tai pasiekti“.
Europos insulto veiksmų plano tikslas – pagerinti insulto priežiūrą visuose etapuose, pradedant profilaktika ir ankstyvuoju gydymu, baigiant palaikymu ir priežiūra po insulto. Europos insulto veiksmų plano įgyvendinimas pagerins pacientų ir juos slaugančių asmenų padėtį, o taip pat ženkliai sumažins dėl insulto patiriamas išlaidas visose Europos šalyse.
Lietuvoje Europos insulto veiksmų plano įgyvendinimas taip pat padėtų sumažinti kitų neužkrečiamųjų ligų naštą. Pavyzdžiui, įgyvendinus atitinkamas insulto prevencijos strategijas, kartu sumažėtų demencijos, širdies ligų, diabeto ir nutukimo atvejų skaičius, o tai turėtų didelę įtaką visuomenės gerovei, gyvenimo trukmei ir sveikatos priežiūros išlaidoms.
ESO ir SAFE neseniai pristatė Europos insulto veiksmų plano įgyvendinimo gaires, skirtas visoms 53 Europos regiono šalims. Jos bus pritaikytos kiekvienai šaliai, taip užtikrinant plano veiksmingumą, taip pat padės parengti nacionalinius insulto planus ir suteiks priemonių, skirtų pagerinti insulto prevencijai, gydymui, palaikymui ir priežiūrai, įskaitant internetinį mokymosi centrą insulto srityje ir įrodymais pagrįstų svarbiausių priežiūros elementų sąrašą.
Kiekvienoje šalyje bus renkami deklaracijoje nurodytų 12 pagrindinių veiklos rodiklių metiniai suvestiniai duomenys, kad būtų galima atlikti lyginamąją analizę tiek tarp skirtingų laikotarpių, tiek tarp šalių. Tai suteiks kiekvienai šaliai žinių ir duomenų, reikalingų toliau sėkmingai įgyvendinti savo nacionalinį planą.
ESO ir SAFE ragina Lietuvą parodyti savo paramą ir palaikymą Europos insulto veiksmų planui, pasirašant deklaraciją.
Daugiau informacijos: https://actionplan.eso-stroke.org/
2024 m. gegužės 15-17 dienomis Šveicarijoje vykusios Europos insulto organizacijos konferencijos (ESOC) metu didžiausių Lietuvos insulto centrų komandai įteiktas prestižinis „Angels“ apdovanojimas – „Spirit of Excellence Award 2024“. RVUL Insulto centro vadovas doc. dr. Aleksandras Vilionskis, LSMU Kauno Klinikų Neurologijos skyriaus vadovas prof. dr. Antanas Vaitkus ir Neurologijos skyriaus Insultų sektoriaus vadovas prof. Vaidas Matijošaitis bei VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis buvo įvertinti už svarbų vaidmenį plėtojant insulto priežiūrą Lietuvoje, šviečiamąją veiklą, išskirtinį indėlį keliant gydymo standartus sveikatos priežiūros įstaigose bei skatinant kokybės stebėseną. Prie apdovanojimo gavimo reikšmingai prisidėjo vykdomas pastarųjų metų projektas – Rytų ir Pietų Europos bei Centrinės Azijos šalių sveikatos sistemos dalyvių mokymas simuliacijos metodu, remiantis Lietuvos gerąja patirtimi ūminio insulto gydymo srityje.
Džiaugiamės ir sveikiname Lietuvos insulto centrų komandą su prestižiniu apdovanojimu.
